Baigtines mirties seselis Vandos Juknaites Sermenyse, uzgozdamas laikinosios mirties formas, liudydamas amzinaja tamsa ir tyla, visgi nepasiglemzia sviesos, kuria romane ikunija naujos gyvybes, vaiko gimimo stebuklas, kuris ir stebuklingas tuo, kad atsiranda is nevilties, skausmo, savotisko pasmerktumo. Sis aspektas jungia ,,Sermenis” su apysaka ,,Stiklo salis”. Jeigu gyvybes metafora ,,Sermenyse” yra iki skaudumo zalia zole, jos kvapas, vilnijimas vejyje, nepaprastas gyvybingumas, ,,Stiklo salyje” zole keicia uzsales vanduo, ledas. Tai dvi viena kitai priesingos ir kartu artimos zmogiskosios buties paraleles. ,,Sermenys”, savo sodria kalbesena, tapybiskumu, tirstais gamtos vaizdais yra nors ir zeidziamos, paniekinamos, bet visgi kunkuliuojancios, verdancios gyvybes puseje. ,,Stiklo salis” – grieztas, lakoniskas, primenantis juodai balta grafika, ledo ir stiklo ivaizdziu reminamas, kaustomas kurinys. Sustingusi gyvybes akimirka, gyvybe ziemos metu, kuriai tarsi ir nelemta atsilti, atitirpti, issiskleisti. Si apysaka, ko gero, yra vienas talpiausiu ir koncentruociausiu tekstu pastarojo desimtmecio lietuviu prozoje, taupiomis ir negailestingomis detalemis atskleidziantis moters drama, jos pasirinkimo galimybes.

Sermenys. Stiklo salis. Formule PDF

The list of books you might like